Desktop
Romėnų kalendoriuje kovas ilgą laiką buvo pirmasis mėnuo. Tik po Julijaus Cezario kalendoriaus reformos 45 m. pr. m. e. metai prasidėjo sausio 1 d.
Lotyniškas mėnesio pavadinimas Martius kildinamas iš romėnų karo dievo Marso vardo. Šis mėnuo buvo laikomas sėkmingu karui pradėti.
Senovės graikų civilizacijoje kovas buvo vadinamas Anthesterion.

Lietuviški senoviniai vardai:

  • Karvelis, karvelinis, balandis – dėl to, kad šį mėnesį pasirodydavo laukiniai balandžiai– uldukai, keršuliai.
  • Morčius – dėl slavų kalbų įtakos (mart variantas)
  • Glušėkas – dzūkai pavadino mėnesį dėl to, kad kurtiniai (tarmiškai „glušėkai“) ima kelti tuoktuves.
  • Burblėkas – apie Labanorą vadintas (poravimo metu užburbliuoja tetervinai ).

Kovą pradeda skleistis karklų žiedai

Kovo mėnesio datos

›Tarptautinė rašytojų diena (03-03)
Tarptautinė rašytojų diena švenčiama nuo 1986 metų. Šių metų sausio 12-18 dienomis vyko 48-asis Tarptautinio rašytojų klubo kongresas, kuriame ir buvo nuspręsta kasmet minėti šią šventę. Poetai turi savo šventę – tarptautinę poezijos dieną, kurią švenčia kovo 21 d., UNESCO sprendimu.

›Lėlių šventė(03-03)

›Šv.Kazimieras, Kovarnių diena (03-04)
Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni. Atėjus krikščionybei su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV sūnus. Kai princui buvo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą. Jis gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Jaunuolį mokė Krokuvos kanauninkas Janas Dlogošas. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje.
›Tarptautinė moters diena (03-08)
›40-ties paukščių diena (03-10)
›Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena (03-11)
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai.
Rusija nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1991 m. sausio 8 d. TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti buržuazinę santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Šiso dienos naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė Rusijos veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos.
Rusija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

›π (pi) diena (03-14)

›Europos vartotojų diena (03-15)
Kovo 15 diena paskelbta Pasauline vartotojų teisių diena. Europos Sąjungoje (ES) ši diena vadinama Europos vartotojų diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 m. kovo 15 d. Šią dieną vartotojų gynimo organizacijos visame pasaulyje organizuoja renginius, kuriais siekiama informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus; atkreipti žiniasklaidos dėmesį į vartotojų teisių pažeidimus; paskatinti visuomenę aktyviai įsitraukti į vartotojus ginančių organizacijų veiklą.

›Knygnešio diena (03-16)
Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891 - 1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900 - 1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.

›Šv.Juozapas, Pempės šventė (03-19)
„Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji?
Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“, – apie pempę sukurta ne viena lietuvių liaudies daina. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas.
Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.
Atėjus krikščionybei, su šia švente sutapatintos šv. Juozapo varduvės. Šv. Juozapas – Mergelės Marijos sužadėtinis, Jėzaus Kristaus įtėvis, auklėtojas. Jis garbinamas kaip vaikų globėjas.

›Žemės diena (03-20)
Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Šią dieną Lietuvos apsaugos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas ir kt.

›Pasaulinė poezijos diena (03-21)
2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.
Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Tai taip pat buvo ritualas, skirtas pagarbinti dievus. Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas. Jį neva įkvepia mūzos – kūrybos įkvėpėjos. Tuomet poetas buvo laikomas dievišku aiškeriagiu, pranašu, pasakojančiu apie dievus.

›Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena (03-21)
›Pavasario lygiadienis (03-21)
›Tarptautinė miego diena (03-21)
›Pasaulinė vandens diena (03-22)
›Velykos (03-23)
›Pasaulinė meteorologijos diena (03-23)
›Tarptautinė tuberkuliozės diena (03-24)
›Antroji Velykų diena (03-24)
›Apsireiškimas Šv.Mergelei Marijai (03-25)
›Blovieščiai, Gandro šventė (03-25)
›Tarptautinė teatro diena (03-27)
›Lietuvos įstojimo į NATO diena (03-29)