Vilniaus Pilaitės

Š. m. balandžio 22 d. Pilaitės vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokiniams buvo pristatomas naujas Pilaitės teatro jaunųjų aktorių spektaklis „ Siaubo pasaka apie bebaimį Joną “. Balandžio 29 d. vakare spektaklis suvaidintas tėveliams ir Pilaitės bendruomenei. Premjera įvyko „Elfų“ teatre balandžio 15 d. Vilniaus miesto moksleivių teatrų festivalyje „ Vaidenis“. Ši pasaka skirta tiems, kurie nepamiršo, kad buvo vaikai, nes pasakos – tai mus pasiekęs visos žmonijos vaikystės atspindys. Pasakomis žmonės nebetiki, į jas žiūri kaip į pramogą, tačiau negalime teigti, kad jos sekamos be jokio tikslo. Pasakomis žmonės reiškia savo pažiūras: kam pritaria, o ką smerkia. Šią siaubo pasaką galima aiškinti kaip alegoriją apie žmogaus baimę. Joje gausu absurdo elementų, alogiškų, šiurpių vaizdų, riboženklių, skiriančių šiapusinį ir anapusinį pasaulį ; ji apima svarbias kasdieninio gyvenimo sritis, susijusias su slėpiningais dalykais, piktais kerais, vaidenimusi, naktį patiriamu siaubu.

Režisierė Vita Nedzveckaitė

Inscenizacijos autorės: Vita Nedzveckaitė ir Alma Žiūkienė

Scenografija Giedrės Slavinskienės

Atsiliepimai

„Man patiko tai, kad tai kas ten gal būt turėjo būti baisu, iš tikrųjų buvo juokinga“ (Ugnė, 4a)

„Buvo puikus pasakotojas, jis moka labai gerai pasakoti bei parinkti intonaciją“ ( Emilis, 4a)

„Labai juokingas. Pradžia ir pabaiga ypač. Matosi, kad stengėsi vaidint“(Augustė, 4a)

„Man patiko, kai retkarčiais pačiose netikėčiausiose vietose visi staiga sušukdavo „būūūū“ (Guostė, 4a)

„Man nepatiko, kad nebuvo baisu“ (Benas, 4a)

„Įdomus jau labai spektaklis. Lauksiu panašių!” (Gabrielė, 4a)

„“Ši pasaka buvo ne tiek baisi, kiek linksma. Man labai patiko, kai pradžioje spektaklio buvo išneštas pavadinimas. Labai gera idėja ir labai gerai, kad buvo grojama instrumentais. Labai patiko skaitytojo vaidmuo. Ir tie šokiai, kurie buvo pabaigoje“ (Nora, 4a)

„Geras spektaklis, man patiko. Nebuvo nuobodu žiūrėti ir smagu. Labai patiko scena, kur velniai sulindo į maišą“ (Gabija, 5a)

„Kai groja su gitara, galėtų dainuoti surimuotą dainą“ (Evaldas, 5a)

„Sudomino tai, kad patys veikėjai savo kūnais suvaidino namus, krosnį, suolelį, lovą, bažnyčią ...“ (Renata, 6b)

„Viena juokingiausių vietų buvo, kai velnias paklausė Jono: „Dėde, o kur pragaras?“ ( Arnas, 6b)

„Spektaklis padeda suprasti, kad gyvenime ne vien juokas ir linksmybės“ (Adomas, 6b)

„Šią pasaką galėčiau žiūrėti visą dieną. Tai pats nuotaikingiausias spektaklis iš visų mano matytų“ (Valerijus, 6b)